Gynyba – nėra tik konservatorių reikalas

Europos žaliųjų fondo direktorius Laurent Standaert pasakoja, kad saugumas ir gynyba ilgai buvo dešiniųjų politinių jėgų pasisavintos temos, kairiesiems ir žaliesiems paliekant rūpinimąsi klimato kaita, žmogaus teisėmis ir pajamų nelygybe ar švietimu. Bet, pasak pašnekovo, saugumas ir gynyba yra tokia pat integrali visuomenės gyvenimo dalis, į kurią negali būti žvelgiama atskirai nuo kitų sričių.

„Iš tiesų visiems piliečiams saugumas ir gynyba yra svarbu. Mes juk visi norime, kad nebūtų Rusijos invazijos, kad klimatas taip staiga nesikeistų, kad mūsų gyvenimai nebūtų sugriauti, kad turėtume socialinį saugumą, kad neatslinktų naujos pandemijos. Mes, žalieji ir demokratai, sakome, kad saugumas yra be proto platus dalykas. Tai ir socialinis, ir aplinkos, ir karinis saugumas. Šiais laikais mes turime į saugumo sampratą įtraukti dezinformaciją, klimato ekstremumus ir visa kita“, – teigia L. Standaert.

Pasak Europos žaliųjų fondo direktorius, Europos valstybių visuomenės turi būti ruošiamos, kad krizių ateityje bus tik daugiau, jos persidengs viena su kita, todėl pasirengimas turi būti visapusiškas ir itin efektyvus. Jis siūlo investuoti ne tik į ginkluotę, bet ir visas kitas kritines sritis: sveikatos, socialinę apsaugą, demokratinių institucijų tvirtumą.

„Esama skirtingo lygmens pasiruošimo. Kai esi kare, tai tau reikia ne tik ginklų, tu turi išlaikyti galimybę kepti duoną ir maitinti žmones, gaminti įvairią produkciją, užtikrinti medicinos personalo paruošimą. O mes to negirdime iš konservatorių vyriausybių, jos tiesiog meta pinigus į karinę infrastruktūrą. Ir, kas labai svarbu, reikia bendro Europos atsako. Kadangi mūsų gynybos ir karinė pramonė neišvystyta, mes perkame amerikietišką ginkluotę, kitaip tariant, perkame priklausomybę. Mes juk turime 27 šalis nares, kai kurios turi puikią karinę pramonę: Prancūzija, Vokietija, Italija. Bet jos mes nesikoordinuojam tarpusavyje, kiek skirtingų tankų gaminam? Taigi iš žaliųjų perspektyvos, pagrindinis prioritetas padėti Ukrainai, bet neužmiršti pasirengti ateinančioms krizėms“, – sako L. Standaert.

Lietuvos požiūris – visai kitoks

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras, gynybos srities ekspertas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad išties ir pats norėtų, jog Europa būtų kuo stipresnė ir kuo daugiau investuotų į gynybą, bet šiuo metu JAV ir Europos šalių gynybinis potencialas nė negali būti lyginamas, jau nekalbant apie pasiryžimą imtis plačių atsakomybių už saugumą.

„Mes negalime leisti sau atsijungti nuo JAV, nes šiuo metu tai yra vienintelė karinė galia, turinti ir norą, ir galimybių padėti. Mes turime laikytis su Amerika. Žinoma, Europos bendradarbiavimas gynybos srityje yra labai svarbu, bet jis iš principo yra nevykstantis, nes visos šalys yra už save, visi projektai per mažai finansuojami bei labai fragmentuoti. Idealiu atveju būtų gerai pirkti ginkluotę iš Europos, bet kokios garantijos, kad jei pirksime ką nors iš italų, jų kariai ateis ginti mūsų šalies? Vienintelė šalis, kuri gali tai padaryti ir su kuria reikia dirbti, yra Jungtinės Valstijos“, – mano G. Jeglinskas.

Vilnius taip pat yra susitaręs su Berlynu dėl Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo mūsų šalyje, o tai irgi didina Lietuvos saugumo garantijas. Kartu kuriama nacionalinė Lietuvos kariuomenės sausumos divizija su tankų batalionu, bus perkami vokiški „Leopard“ tankai. JAV irgi yra dislokavusi Lietuvoje tankų bataliono kovinę grupę rotaciniais pagrindais.

Pasak G. Jeglinsko, Lietuva turi aktyviai dirbti su būsimo JAV prezidento D. Trumpo administracija, kuri gali pasirodyti netgi palankesnė Rytų Europai nei kas nors manė.

„Principinis skirtumas tarp JAV ir Vokietijos yra tas, kad amerikiečiai, turėdami neįtikėtinai didelę galią visame pasaulyje, gali žymiai sustiprinti savo dislokuotą dalinį, gali atvesti oro gynybą ir visa kita atėjus dienai X. Vokietijos brigada pagal dabartinį planą, turbūt, bus stipriausia brigada Vokietijos kariuomenėje, ji bus integruota su „Geležiniu Vilku“, viskas tvarkoje. Bet čia bus jų smaigalys, jie neturi, kaip jos paremti. Žinoma, mes turime diskutuoti, ką reiškia Vokietijos buvimas čia: iš esmės mes perkame brigadą ir tai nėra blogai: pirkimas vyksta per tankus, per investicijas į infrastruktūrą. Bet klausimas, kas bus tą dieną X: ar bus politinė valia, ar bus integracija į NATO planus – visą laiką yra daug klaustukų. Ir visą laiką turime žiūrėti į politinę situaciją Berlyne. Aš esu labai už brigadą, bet neturime sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Iš esmės turime turėti daug opcijų ir jos visos turi susijungti“, – pažymėjo G. Jeglinskas.